Plaušenė, šnekamojoje kalboje dažnai vadinama lufa, – gerai žinoma tvaresnio gyvenimo idėjų šalininkams. Tai puikiai buityje įdarbinamas augalas, pakeičiantis tiek sintetines kūno kempines, tiek virtuvės kempinėles bei šveistukus. Lufos pagalba galime sumažinti neperdirbamų atliekų kiekį, nes panaudotos plaušenės keliauja tiesiai į komposto dėžę – jos lengvai suyra. Be to, lufa estetiškai atrodo – dėl to naudojama ir naminio muilo gamyboje, iš jos galima pasidaryti šaunias natūralias muilines. Plaušenė gerai surenka nutekėjusį nuo muilo skystį, tad jos gabalėlius galima įkloti ir į jau turimas muilines.
Gyvenantiems tvariau plaušenė įdomi ir tuo, kad ją galima užsiauginti patiems. Šiandien aprašysiu kaip auginti lufą, remdamasi asmenine auginimo patirtimi ir esminius dalykus, ką reikėtų žinoti, norint rudenį nusiraškyti savo asmeninį plaušinių derlių.
Plaušenė (Luffa) – tai moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos daržovė, kilusi iš Indijos. Lietuvos klimatas jai kiek vėsokas, todėl didžiausios sėkmės galime tikėtis šią daržovę augindami šiltnamyje. Neturint tokios galimybės, plaušenę reikėtų sodinti pačioje saulėčiausioje daržo vietoje. Kadangi vegetacijos periodas gana ilgas, plaušenę reikia sėti į indus vasario pabaigoje arba kovą. Tačiau kai kurie augintojai, net ir Lietuvos sąlygomis dalį augalų išsiaugina sėdami tiesiai į dirvožemį šiltnamyje balandžio mėnesį. Tokio auginimo sėkmė, žinoma, labai įtakojama oro salygų.
Kaip sėti lufą ir auginti jos daigus?
- Plaušenės sėklos dygsta sunkiai, todėl didesnės sėkmės galima tikėtis prieš sėją jas užmerkiant į vandenį 24 valandoms.
- Sėkloms geriausia naudoti šviežias sėklas (sėklų daigumas iki 3-4 metų), patirtis rodo, kad geriausiai dygsta iš augintojų gautos sėklos.
- Plaušenės, kaip ir dauguma moliūginių augalų, sėjamos kelių centimetrų gylyje. Patarčiau sėti iš karto į didesnius vazonėlius (bent 17 cm skersmens), kad pavasarį ilgiau užsilaikius šalnoms, plaušenė galėtų geresnėmis sąlygomis augti kambaryje.
- Galima sėti po 3-4 sėklas į vieną vazoną, vėliau palikti augti stipriausią daigą.
- Plaušenė, kaip ir dauguma moliūginių nemėgsta persodinimo. Dėl to, norint išvengti šaknų judinimo, kartais patariama šį augalą sėti durpiniuose puodeliuose. Tačiau augintojų patirtis rodo, kad daigų auginimas durpiniuose vazonėliuose dažnai būna nesėkmingas: daigai juose tiesiog ima nykti. Lufos daigų auginimui tinkamiausi 17 cm skersmens ir platesni plastikiniai vazonėliai.
- Pasėjus sėklas, vazonėlius reikėtų pridengti plastiko maišeliu. Kartą per 1-2 dienas, plastiko maišelis nuimamas ir trumpai pavėdinama. Laistoma, tačiau neperlaistoma.
- Turint galimybę, vazonėlius su dygstančiomis plaušenės sėklomis verta pastatyti ant radiatoriaus ar šildomų grindų – šiluma paspartins dygimą.
- Sudygusios plaušenės laikomos saulėtoje vietoje, laistomos, tačiau neperlaistomos. Esant galimybei, gerai laistyti iš apačios (vazonėlis pastatomas į padėklą ir vanduo pilamas į padėklą), tai stiprina šaknų sistemą.
- Plaušenė – vijoklinis augalas, tad būkit pasiruošę jau ir kambaryje augantiems daigams parūpinti atramas, su kuriomis vėliau galėsite perkelti į šiltnamį.
Kaip auginti lufą?
- Plaušenės į nuolatinę augimo vietą perkeliamos tik praėjus šalnų pavojui, kai dirva jau tinkamai įšilusi. Augalas sodinamas tame pačiame aukštyje, kaip augo vazonėlyje. Parinkdami augimo vietą apgalvokite būsimas atramas besivejančiai lufai. Ši liana užaugina ūglius iki 4 metrų ilgio. Auginti besidriekiančias ant žemės nerekomenduojama – deformuosis vaisiai, augalas gaus žymiai mažiau saulės šviesos, kuri jam labai svarbi.
- Prieš perkeliant plaušenę į nuolatinę augimo vietą, labai rekomenduojama ją palaipsniui pripratinti prie pasikeisiančių sąlygų. Todėl bent kelias dienas prieš persodindami, plaušenės daigus su vazonėliais palaikykime saulėtoje vietoje lauke arba šiltnamyje.
- Plaušenė mėgsta trašią, maistingą dirvą.
- Jei persodinus orai atšąla, augalus reikia uždengti. Nedidelius daigelius galima dengti plastikiniu buteliu, didesnius – agroplėvele. Šalti orai gali sustabdyti plaušenės augimą, o šalnos ir visai ją pražudyti.
- Įsivyravus šiltiems orams, plaušenė ima gana sparčiai augti ir vytis. Reikia atminti, kad vaisius ji mezga ant šoninių ūglių, todėl pagrindiniam ūgliui pasiekus maždaug 15 lapų skaičių, jo galą reikėtų nugnybti. Tai paskatins plaušenę išleisti šoninius ūglius, pražysti moteriškais žiedais ir užderėti.
- Moteriškas plaušenės žiedas žydi vieną dieną, tad jei nepasitikime bitėmis, galime apvaisinti plaušenę patys. Nuskinkime vyrišką žiedą, nuskabykime jo žiedlapius ir atsargiai patrinkime moteriško žiedo viduriuką taip, kad dulkelės nuo vyriškojo žiedo patektų ant moteriškojo. Moteriški plaušenės žiedai nuo vyriškų skiriasi tuo, kad po žiedu aiškiai matomas miniatiūrinis vaisius.
- Likus maždaug 8 savaitėms iki galimų rudens šalnų, visus neužmegztus ir dar nepražydusius plaušenės žiedus rekomenduojama nuskinti – augalas turės daugiau jėgų nokinti jau užmegztus, jie užaugs didesni. Kai kurie augintojai rekomenduoja visos vegetacijos metu skabyti vyriškus žiedus jei tuosyk nežydi ir moteriški. Tačiau būkim atidūs ir neišskinkim tų, kurie bus reikalingi pražydus moteriškiems žiedams.
Kaip nuimti plaušenės derlių?
- Lufos vaisius būtina nuskinti iki šalnų. Net ir nespėjusios paruduoti plaušenės dažniausiai jau būna subrandinusios geras plaušines. Kartais rekomenduojama žalios spalvos plaušenės vaisius prieš lupant pavirti apie 10 minučių, tačiau asmeninė patirtis rodo, kad žali vaisiai dažnai labai gerai lupasi ir jų neverdant.
- Iš nuluptų plaušenės vaisių visų pirma iškratykime sėklas, jei jos spėjo sunokti, t. y. nusidažė juodai. Tai nesunku padaryti nupjovus patį plaušenės galiuką.
- Kai sėklos išpurtytos, plaušenės vaisius gerai išskalaukime šiltu vandeniu ir išdžiovinkime. Plaušinės gatavos – naudokime jas vientisas ar sukarpykime mažesniais gabalėliais.
Nuotraukos: ©Sumani virtuvė